Olandijos švietimo sistema

[Greta]

Olandijos švietimo sistema dabar užima septinta vieta pasaulyje.....


Didžiosios Britanijos laikraštis „The Times“ paskelbė geriausių mokymo sistemų pasaulyje reitingą. Jis buvo sudarytas pagal rezultatus, gautus iš Tarptautinės moksleivių įvertinimo programos (angl. Programme for International Student Assessment, PISA) – specialaus testo, vertinančio mokinių raštingumą ir sugebėjimą pritaikyti gautas žinias.



1. Suomija
2. Pietų Korėja
3. Honkongas
4. Japonija
5. Singapūras
6. Didžioji Britanija
7. Nyderlandai
8. Naujoji Zelandija
9. Šveicarija
10. Kanada

Pietu Korejoje vaikai jau nuo 12 metu mokosi po 14 val per diena vien mokykloje. Juozapai sventas! O mokytojas ten uzdirba 41 tukst euru per metus, kai pvz Suomijoje 25 tukst euru.Ir dar Suomijoj labai auksti reikalavimai mokytojams, butinas magistro laipsnis.
Pietu Korejoj ir Honkonge klases pritutintos iki 40 vaiku. O Suomijoj maximum 16.
Grazu,kad Japonijoje vaikai mokomi doroves ir savikontroles, Pietu Korejoj - kaip spresti ivairias problemas.

Nyderlanduose pradinėje mokykloje vaikai mokosi iš karto trijų kalbų – olandų, prancūzų ir anglų!

Singapure kaip ir visoj Azijoje, mokytoju tampa ne kiekvienas norintis. Potencialūs pedagogai atrenkami iš 30 proc. geriausių universitetų absolventų!!!!! Bet ir tai ne visada padeda tapti mokytoju, nes dėl jų darbo vietos vyksta dideli konkursai.

Nyderlandai

Ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikai gali pradėti lankyti nuo trejų metų, o nuo penkerių tai yra privaloma. Nuo 5 iki 12 metų amžiaus vaikai eina į pradinę mokyklą, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą.

Nuo šio egzamino rezultatų priklauso, kur vaikas mokysis toliau. Jis gali rinktis paruošiamąjį vidurinį išsilavinimą (VMBO), trunkantį 4 metus, bendrąjį vidurinį išsilavinimą (HAVO), trunkantį 5 metus, arba priešuniversitetinį išsilavinimą (VWO), kuris tęsiasi 6 metus. Pirmus dvejus metus mokymosi programos visose trijose kryptyse sutampa, todėl moksleiviai nesunkiai gali jas pakeisti. Nuo 2007 metų baigti vieną iš šių programų yra privaloma.

Pradinėje mokykloje vaikai mokosi iš karto trijų kalbų – olandų, prancūzų ir anglų, taip pat matematikos, visuomenės mokslų, piešimo.

Mokymosi metu moksleiviai taip pat vertinami mums įprastais metodais – pažymiais už namų darbus, veiklą klasėje ir pan.

Į mokyklinę veiklą aktyviai įtraukiami mokinių tėvai. Tyrimų duomenys rodo, kad 90 proc. tėvų mokykloje atliko kokį nors vienkartinį darbą, 53 padėjo mokytojams vesti pamokas, 60 proc. teikė pagalbą už klasės ribų – bibliotekoje, leidžiant mokyklos laikraštį, rengiant mokslo medžiagą ir pan. Tai leidžia tėvams sekti savo vaikų mokymosi procesą ir pastebėti iškilusias problemas, taip pat nukreipti juos reikiama linkme.


http://www.delfi.lt/news/daily/educatio ... d=60213359

[Lilija]

o kaip olandai integruoja uzsieniecius vaikus i mokyklas

[Greta]

o kaip olandai integruoja uzsieniecius vaikus i mokyklas

Vaikai integruojas patys.
Pasedi vaikas menesi su visais klaseje, pakarpo ausimis, o po menesio pradeda kalbet.
Siaip jau vaiko integracija labiau yra tevu rupestis. Juk ne valstybe turi rupintis jusu vaikais, o jus patys. Taigi pries isvykstant i kazkokia sali su vaiku, ji reikia truputi ismokyt tos salies kalbos. O paskui jis labai gretai mokykloje igauna kalbos igudzius, nes vaikai greit ismoksta bet kuria kalba.

[Amina]

Ai, nu Delfis kaip visda nusiraso....

Mano patirtis(trys mokyklinio amziaus vaikai) visai kitokia...

Pradinese mokyklose vaikai triju kalbu nesimoko. Toks bandymas buvo keliose mokyklose, bet tai eksperimentas, o ne standartas. Vaikai mokkosi olandu kalbos, o nuo kokios penktos klases dasideda anglu. Cia nauja tvarka, pries pora metu anglu bovo tik nuo astuntos klases.
Pazymius vaikai pradejo gaut nuo sestos klases, o iki to laiko budavo tik "gerai, patenkinamai, nepatenkinamai".

Pas mus mokykloj yra nemazai mamu padedanciu vesti renginius, priziuret vaikus per pertraukas ir t.t., bet tai yra nedirbancios mamos ir tokiu yra tkrai ne 90%. Nezinau ne vienos mamos, kuri butu padejus vest pamokas. Siaip sutinku tik su tuo, kad Olandijoj tevai daug labiau bandomi itraukt i veikla ir daug geriau informuojami apie viska, nei Lietuvoje. Cia vyksta ne tik tevu susirinkimai, bet kas kelis menesius 10-ties minuciu(jei reikia ilgiau) pokalbis su vaiko mokytoju apie jo vystymasi, bei sekmes ir nesekmes mokykloje.

Vienas dalykas, kas cia man labai nepatinka, kad vaikai iki astuntos klases isvis negauna namu darbu, o astuntokus tik pradeda po truputi "pratinti". Mano vaikas siemet kai pradejo eit i gimnazija(vwo), tai pirmas dvi savaites kartais net iki desimtos ar puses vienuolikos vakaro sededavo prie namu darbu, o keltis 6.30... Turiu galvoj, kad pareina, pavalgo ir iskart seda mokytis. Problema ta, kad vaikai pradinej mokykloj tam neparuosiami ir nepriprate savarankiskai mokytis ir viska planuot.

Del uzsienieciu integravimo. Kaip Greta minejo, vaikai integruojasi patys. Galiu pasakyti tik tiek, kad vaikai neitiketinai greitai bendraudami ismoksta nauja kalba ir adaptuojasi prie naujos aplinkos(tuo tarpu sis procesas daug sunkesnis teveliams ).

[Greta]

Amina, del tu kalbu mokymosi, tai galiu pasakyt, kad buna labai skirtingai. Man atrodo, kad Delfis nenusiraso, o tiesiog paimta pasirinktinai po truputi is visu geriausiu dalyku, kurie buna. Juk neparasyta, kad taip yra visur, kad taip yra 90 % ir pan.

Pries 10 metu mano puseseres dukte pradejo cia lankyt mokykla (jai buvo 9 metai) ir is karto pateko i grupe, kurioje buvo mokoma olandu, anglu ir vokieciu. Bet pateko i ta grupe todel,kad jau mokejo gerai anglu ir siek tiek kalbejo olandiskai ir kad tokios grupes norejo tevai. Jei mergaite nebut is vis mokejus olandiskai, ji ne per kur nebut galejus i ta grupe patekt, nes is pradziu svarbu ismokt olandu. O paskui, po dveju metu jai dasidejo ir prancuzu kalba. Olandijoje nera specialiu mokyklu kur sustiprinta uzsienio kalba ar pvz matematika, bet yra atskiros grupes. Ar visose mokyklose ar visose provincijose taip yra, tikrai nezinau, nesidomejau. Bet mano pusesere iekojo butent tokios mokyklos, kad butu tokios galimybes. Nes mano dukterecia tikrai gabi kalboms, tai anksti buvo pastebeta. Beje, dar yra mokykloje fakultatyvines grupes, kur gali mokytis ivairiu kalbu, jei ta mokykla turi destytoja. O jei susirenka grupe ne mazesne kaip 4-5 vaikai, kurie nori mokytis kazkokia kalba ir ner mokytojo, tai samdomas destytojas is kazkur ir jis atvyksta 2 k per savaite. Daznai tevams tenka kazkiek primoket, jei mokytojas is salies samdomas. Bet buna kad ir savivaldybe remia, jei tevai babkiu neturi, o vaikas labai gabus kalboms.
Mano duktercia mokykloj dar ismoko ispanu ir arabu, buvo siu kalbu mokytojai ju mokykloj.

Tiesa, as kazkiek nustebau,kai delfyje perskaiciau apie ta prancuzu kalba. Kiek girdejau cia pirma mokina anglu ir vokieciu, o tik paskui prancuzu. O Delfis desto, kad anglu ir prancuzu. Chmmmmmm............

[Amina]

Tai as isivaizduoju, kad visokiu mokyklu yra, bet kaip jau sakiau tai isimtis, o Delfis mini tai kaip standarta...
Mano kaime aisku, kad cia pasirinkimo labai nera, bet ir ne vienam is aplinkiniu didziuju miestu - Arnhem, Nijmegen.
2010m. buvo straipsnis Gelderlander, kur rase kaip sensacija, kad Nijmegene pirma karta bus mokykla, kur mokins anglu nuo pirmos klases. Va cia nuoroda:

http://www.gelderlander.nl/regio/nijmeg ... -1.2984736

Tarp kitko, mano sunus dabar vwo(gimnazija) ir jie ten mokinasi olandu, anglu, prancuzu, lotynu, graiku, o kitais metais ir vokieciu. Cia yra gimnazijos standartas ir negali pasirinkt nori ar ne. Be to galejo rinktis mokykla su tweetalig onderwijs t.y. butu 50% pamoku(biologija, istorija, matematika...) anglu kalba. Man kas cia labiausiai patinka(nezinau ar cia tik pas mus taip), kad visu uzsienio kalbu mokytoju ju destoma kalba jiems yra gimtoji.

Prancuzu cia mokina turbut tiek pat kiek ir vokieciu. As jau seniai pastebejau, kad nemazai olandu bent minimaliai moka prancuzu.

[Greta]

......Tarp kitko, mano sunus dabar vwo(gimnazija) ir jie ten mokinasi olandu, anglu, prancuzu, lotynu, graiku, o kitais metais ir vokieciu. Cia yra gimnazijos standartas ir negali pasirinkt nori ar ne. Be to galejo rinktis mokykla su tweetalig onderwijs t.y. butu 50% pamoku(biologija, istorija, matematika...) anglu kalba. Man kas cia labiausiai patinka(nezinau ar cia tik pas mus taip), kad visu uzsienio kalbu mokytoju ju destoma kalba jiems yra gimtoji.

Prancuzu cia mokina turbut tiek pat kiek ir vokieciu. As jau seniai pastebejau, kad nemazai olandu bent minimaliai moka prancuzu.

Amina, jetau kokia ta gimnazija, net lotynu ir graiku privaloma... Aisku, ka zinai ant peciu nenesiosi, bet jei nesiruosi eit i medicina ar filologija, tai lotynu ir graiku lyg ir balastas... Nors siaip jau lotynu labai lengva ismokt.

Na bet matau, kad pas jus pirma eina prancuzu, paskui eile kitu kalbu, o tik ant pacio galo vokieciu. Idomiai su tom kalbom gaunasi.

Aha, as pamirsau parasyt, kad mano dukterecia irgi daug dalyku mokesi anglu kalba nuo kazkurio tai skyriaus.
Kiek zinau ten mokykloje irgi visiems uzsienio kalbu mokytojams ta kalba, kuria jie deste, jiems buvo gimtoji. Bet ar visur taip, ka cia gali zinot.

[vanbergen]

Norejau pasiteiraut, o kokia Nyderlanduose sistema su mokslo metu trukme, kada jie prasideda, kiek tesiasi, kada kokios atostogos buna mokiniams?

[Greta]

Norejau pasiteiraut, o kokia Nyderlanduose sistema su mokslo metu trukme, kada jie prasideda, kiek tesiasi, kada kokios atostogos buna mokiniams?

Cia reikia ziuret pagal tavo provincija kur gyveni.
Mokslo metu trukme vienoda, tik ji gali ne tuo paciu laiku prasidet/pasibaigt skirtingose provincijose.
Visos moksleiviu atostogeles sudeliotos mokyklos, kuria pasirinksi, saite.
Jos net paprasciausiuose darbo bloknotuose (agendose) yra surasytos. Kai tikrai reikes, tada viska lengvai rasi.

[Coollux]

Cia rasite 2013 m. rudens atostogas:

http://www.schoolvakanties-nederland.nl ... -2013.html

O cia tolesnes:

http://www.schoolvakanties-nederland.nl ... -2014.html