Recenzijos

Diskusijos apie knygas, kūrybą
Post Reply
User avatar
Greta
Posts: 3149
Joined: 2010-11-4, 21:11

Recenzijos

Post by Greta »

Perskaiciau D.Gist knyga "Nuotaka ne savo noru". Siuzetas gana neblogas, lengvai skaitosi, parasyta labai lengvu stiliumi, bet siek tiek perlenkta i moteriskaja puse, taigi nzn ar vyrams bus idomu skaityt.
Knygoje aprasomas britu kolonistu gyvenimas Virdžinijos kolonijoje 1643 -44 metais. Kolonistams vyrams reikejo zmonu, taigi is Anglijos atplaukdavo laivai su savanoremis. Bet ju neuzteko, todel anglai pradejo siusti i Virdzinija kalines, t.y. moteris, nuteistas uz smulkius nusikaltimus. Jas jau krante kolonistai nusipirkdavo, kunigelis tuoj sutuokdavo ir tokia moteris niekad nebegalejo grizti i savo tevyne. Tai dar puse bedos, nes tos moterys buvo vienisos, be vaiku, gyveno labai skurdziai, is bado vagiliaudavo, o atveztos i kolonija turedavo nuolatini stoga virs galvos ir islaikyma be jokiu rupesciu. Joms reikejo tik vyrui valgi gamint ir po namus ruostis. Bet beda buvo ta, kad i tokius laivus patekdavo ir pagrobtos/pavogtos moterys, kurios tevyneje turejo artimuosius, gyveno seimose ir buvo pasiturincios. Jas irgi be jokiu skrupulu parduodavo kolonistams. :o
Taigi knygoje ir aprasomi vienos tokios pagrobtos paneles, grafaites (!) nuotykiai.
Knygoje tik probegsmais parodyta tu laiku kolonistu kovos su indenais.

Dabar ruosiuos skaityti Arthur Golden knyga Geišos išpažintis. Originalo pavadinimas Memoirs of a Geisha. Knyga parasyta pries 13 metu, pagal ja sukurtas filmas. Idomiausia tai, kad knygos pratarmeje parasyta, kad sia istorija papasakojo buvusi geisa, kuri jau 40 metu gyvena jav, jos niekas nebesieja su Japonija, bet visko atvirai ir ji dar negalinti kalbet, nes geisu gyvenimas labai didele paslaptis, apie tai negalima kalbet ir pan.

Bet kiek zinau lietuviu kalba yra isleista dar viena panasi knyga Mineko Iwasaki Geišos gyvenimas. Tai autores autobiografija. Ir su jos ir jos seimos bei draugu nuotraukom. Chmmmm...

Kiek girdejau tose knygose labai daug smulkmenu apie visa japonu kultura.
111
Posts: 179
Joined: 2010-11-17, 10:09

Re: Recenzijos

Post by 111 »

Geisos ispazinti skaiciau tik isleidus .Man patiko , idomu , o veliau skaiciau jog ta geisa kurios ispazintis toj knygoj aprasyta , padave autorius i teisma , nes per daug paslapciu atskleide , ir per daug tiksliai viska nupasakojo del ko norintys lengvai gali atspeti apie kuriuos zmones rasoma .
User avatar
Greta
Posts: 3149
Joined: 2010-11-4, 21:11

Re: Recenzijos

Post by Greta »

111 wrote:Geisos ispazinti skaiciau tik isleidus .Man patiko , idomu , o veliau skaiciau jog ta geisa kurios ispazintis toj knygoj aprasyta , padave autorius i teisma , nes per daug paslapciu atskleide , ir per daug tiksliai viska nupasakojo del ko norintys lengvai gali atspeti apie kuriuos zmones rasoma .
Nezinau ar tiesa tai, ka tu perskaitei, nes ta geisa dave leidima isleist knyga tik po jos mirties ir taip buvo padaryta. Butent tai ir izangoje parasyta. Nita Seijuri mire 1996, o knyga buvo isleista 1997.
User avatar
Greta
Posts: 3149
Joined: 2010-11-4, 21:11

Re: Recenzijos

Post by Greta »

Perskaiciau suomiu rasytojo Mika Waltari knyga “Sinuhė egiptietis”.
Tai istorinis romanas, kuriame aprasytas apie 1390-1335 m. pr. Kr. laikotarpis Egipte, kai valde faraonas Amenhotepas IV , kuris ivykde religine reforma, panaikindamas senuosius dievus ir ivesdamas vieno dievo Atono kulta. Bet senieji šventikai tam priešinosi, kurste tauta, kilo daug karu...
Knyga parasyta karališkojo gydytojo Sinuhes vardu, kaip jo autobiografija. Istoriniu poziuriu knyga mazai ka duoda tiems, kurie iesko nauju istoriniu faktu, nes knygoje tokiu nerasta, viskas kaip ir žinoma. Na neaisku kiek iki musu laiku daejo tikrosios tiesos apie tuos laikus, bet Waltari irgi nieko naujo neatkase. Bet manau jis ir tikslo tokio neturėjo.
Kaip maloniam pasiskaitymui si knyga tinka, nes stilius labai idomus, savotiškas. Kalba labai vaizdinga, mums neiprasta, senoviška.
Knyga galima pavadint ir knyga apie kara, nes joje daug karo veiksmu aprasymu.
kregzdutenr1
Posts: 446
Joined: 2010-10-28, 16:45
Location: Netoli Utrechto

Re: Recenzijos

Post by kregzdutenr1 »

Greta wrote:Perskaiciau suomiu rasytojo Mika Waltari knyga “Sinuhė egiptietis”.
Tai istorinis romanas, kuriame aprasytas apie 1390-1335 m. pr. Kr. laikotarpis Egipte, kai valde faraonas Amenhotepas IV , kuris ivykde religine reforma, panaikindamas senuosius dievus ir ivesdamas vieno dievo Atono kulta. Bet senieji šventikai tam priešinosi, kurste tauta, kilo daug karu...
Knyga parasyta karališkojo gydytojo Sinuhes vardu, kaip jo autobiografija. Istoriniu poziuriu knyga mazai ka duoda tiems, kurie iesko nauju istoriniu faktu, nes knygoje tokiu nerasta, viskas kaip ir žinoma. Na neaisku kiek iki musu laiku daejo tikrosios tiesos apie tuos laikus, bet Waltari irgi nieko naujo neatkase. Bet manau jis ir tikslo tokio neturėjo.
Kaip maloniam pasiskaitymui si knyga tinka, nes stilius labai idomus, savotiškas. Kalba labai vaizdinga, mums neiprasta, senoviška.
Knyga galima pavadint ir knyga apie kara, nes joje daug karo veiksmu aprasymu.
Istoriniai Romanai man patinka ,turetu buti idomi si knyga.Tebunie ir apie kara... ;)
boruzele
Posts: 19
Joined: 2011-08-23, 23:09

Re: Recenzijos

Post by boruzele »

Knygu daug, ir atsirinkti kas yra gera, o kas tik siap, tikrai nera paprasta. Gaila laiko ir pinigu betkokiems skaitalams. Tad labai gera tema apie perskaitytas knygas :)

As pastaruoju metu perskaiciau keleta Sigito Parulskio knygu. Daug visokiu nuomoniu apie ji... Kaip ten bebutu, as vis viena manau, kad taip israiskingai rasanciu Lietuvoje yra tikrai mazai. S.Parulski gali tiesiog skaityti ir megautis grazia kalba. Paskutines, mano perskaitytos knygos MURMANTI SIENA, VEJAS MANO AKYSE. Dabar skaitau PRIES MIRTI NORISI SVELNAUS. Kas megstate lietuviu autorius, labai rekomenduoju.
User avatar
Greta
Posts: 3149
Joined: 2010-11-4, 21:11

Re: Recenzijos

Post by Greta »

boruzele wrote:Knygu daug, ir atsirinkti kas yra gera, o kas tik siap, tikrai nera paprasta. Gaila laiko ir pinigu betkokiems skaitalams. Tad labai gera tema apie perskaitytas knygas :)
Knygu tikrai daug, ypac musu laikais. Raso visi kas netingi. Ir kas turi galimybiu isleist knyga. Na o jei dar turi babkiu protingai knygos reklamai visoj Europoj, tai puse darbo padaryta - knyga bus perkama ir verciama i kitas kalbas.

Na jaunysteje tikrai gaila laiko bile kokiems skaitalams, nes to laiko kaip ir is vis nera. Bet uztat kai atsiranda laiko, jei jau esi perskaicius klasika, tada gali be sazines grauzaties leist sau ir bile ka paskaityt - detektyvus, istorinius, meiles romanus. O to laiko tikrai atsiras, kai bus uzbaigta su mokslais ir kai bus uzaugintas vaikutis.

Tiesa pasakius ir ta klasika ne visada butina skaityt, jei nelimpa prie sirdies. As pvz jaunystej su malonumu n kartu skaiciau Hugo, Dostojevski, Remarka, Londona, Mopasana, Po, Konan Doili, Verna, o mano sesuo situ autoriu nemego, mego kitus. Taip kad...............
Tas pats ir su poezija. Vieni ja megsta, kiti ne. As ja pamegau budama 14 metu, pirmas mano kumyras buvo Miezelaitis. ;) Paskui "atbego" rusu poetai Achmatova, Gumiliov, Lermontov, Blok , Puskin, po ju seke anglu poetai ir taip be galo......

Dabar bandau rinktis kazka su idomesniu siuzetu, bet ne visada pavyksta pataikyt. Kartais siuzetas neblogas, bet parasyta labai nuobodziai.
Siaip jau per paskutini desimtmeti is naujai isleistu knygu man labiausiai patiko siu rasytoju knygos: D.Brown, M.Waltari, S.Larson, L.Cheeld. Sie rasytojai ne tik siuzeta pateike, bet ir sugebejo parasyt taip, kad skaityt labai idomu. Ir visos ju knygos geros.

Nemegstu knygu apie nuoga realybe, kuria as gerai zinau. Jei koks nors mano bendradarbis parasys knyga apie musu darba - as jos neskaitysiu. Lygiai kaip sovietmeciu neskaiciau knygu apie kolukiecius, darbininkus, sovietine inteligentija, na ir visa sovietini gyvenima. As tame sovietiniame gyvenime gyvenau, viska maciau ir taip kasdien, kam man apie tai dar skaityt??? Neskaitau tokiu knygu ir dabar.
Paprastai ir neidomiai sudestytos gyvenimiskos/meiles istorijos per vieno zmogaus/vienos seimos prizme taipogi nelabai idomu skaityt.

Beje, dabar gavau eiline knygu siunta is Lietuvos ir pradejau skaityt J.Ch. Grange "Limbų priesaika".
boruzele
Posts: 19
Joined: 2011-08-23, 23:09

Re: Recenzijos

Post by boruzele »

Tai taip, juk gali buti ir geras ir prastai parasytas detektyvas, romanas ar apsakymai. O ka pasirinti, tai jau kiekvieno is musu apsisprendimo reikalas.
Radasta
Posts: 46
Joined: 2010-12-15, 12:37

Re: Recenzijos

Post by Radasta »

Pranciška Regina Liubertaitė. Edita Samajauskaitė–Younas „Laimė delne“
Romanas „Laimė delne“ buvo parašytas septyniolikmetės Editos Samajauskaitės–Younas. Tai kūrinys apie paauglių gyvenimą, santykius su tėvais ir bendraamžiais sovietmečio ir Nepriklausomybės sandūroje. Puikiai pažindama paauglių pasaulį, ji meistriškai rezga intrigą subtiliai atskleisdama pagrindinės romano veikėjos Meilės santykius su tėvais, su savo vaikystės ir jaunystės draugu, su vyresniu už ją vaikinu, kurį aistringai įsimyli, ir tolimu giminaičiu, kuriam pajunta sunkiai tramdomą trauką, taip pat vėliau su mokytoju, su kuriuo pradeda gyventi bebaigdama vidurinę, siekdama taip atkeršyti jo buvusiai sutuoktinei, kuri susidėjo su Meilės tėvu, o dar vėliau su savo darbdaviu ir taip pat ir su savo meilužio žmonos sūnumi, nuo kurio, susiklosčius aplinkybėms, pažinties ir prasideda romanas. Romanas konstruojamas dviem siužetinėmis linijomis derinant praeitį su dabartimi, jo pagrindiniams veikėjams keliantis ir klumpant, pykstantis ir taikantis, sergant ir mirštant, svarstant ir abejojant bei atgal sugrįžtant prie prarastų santykių. Siužetas nėra tradicinis, nes vaikystės draugas nėra įsimylimas, o atsiradus meilės trikampiui, konfliktas baigiasi tragiškai.
Pagrindinė veikėja Meilė vaizduojama labai tvirto charakterio, žinanti ko nori, besistengianti patikrinti save ir kitus įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis, mokanti susitvardyti ir pastatyti į vietą tiek savo bendraamžius, tiek suaugusius. Autorė per visą kūrinį tarsi derina ir gludina du takelius, kurie pabaigoje susilieja į vieną tiesų kelią, ir kuriuo eidami jos herojai neabejoja savo likimu ir laime.
Romanas yra įdomus skaityti ne tik nenuspėjamu įvykių pateikimu, bet ir įdomiais dialogais, nesumeluota stulbinančia intriga, kuri skaitytoją įklampina tiek, jog jis nesugeba atsitraukti nuo knygos, nes maga sužinoti, kaip toliau pakryps romano veiksmas, ką naujo pateiks romano veikėjai. Visa tai tiek gyvenimiška ir tiek paprastai ir nebanaliai pateikta, kad knyga galėtų tapti jaunimo bestseleriu, juolab, kad knygų, vaizduojančių šiuolaikinio jaunimo gyvenimą, Lietuvoje ne tiek daug ir parašyta.
Toks romanas galėtų būti puiki medžiaga lietuviškam serialui apie jaunimo gyvenimą.
Visai neseniai autorė, gyvendama Jungtinės Karalystės sostinėje Londone, padėjo visas pastangas, kad prieš beveik daugiau kaip 15 metų parašytas romanas patektų į smalsaus skaitytojo rankas.

Papildomi duomenys:
Romanas
Edita Samajauskaitė–Younas
Laimė delne
Ciklonas
Vilnius
2012
698
ISBN 978-9955-880-85-1
Kaip vertinate knygą (5)
Laimė, tarsi paukštis, sugrįžta tik į ištiestą delną
Post Reply