Visi turbut zinot,kad Lietuva per savaite (?) nutare pavogt , tfu reik sakyt nacionalizuot, PRIVATU KOMERCINI Snoro banka. Bankas buvo mokus, jame sukosi 4 milijardai, jis vis labiau isibegedavo, jau uzeme 10 % rinkos. Jokiu problemu jame nebuvo, ji nuolat tikrindavo visos zinybos,kurioms priklauso tikrint.
Valdzia mekeno: oi, jame gali buti problemu, yra rizikingu paskolu protfeliu, gal yra machinaciju, gal taps nemokiu...
Kai taip veblena Finansu ministre ir Lietuvos banko valdytojas, tai zinot jau psaulio pabaiga.Na man aisku,kad bankas tik pardzia. Tyliai ramiai kazkas nacionalizxuoja musu visa tauta. Galvoju, kad dabar NT eile. Nenoreciau rast savo buta uzplombuota su lentele ant duru: Iejimas draudziamas, butas priklauso valdziai.
Bet turbut taip atsitiks.Lietuvoje panika. Visose srityse.
Lryte yra aiskus straispnis ta tema. Labai aiskus ir jame is principo niekas nepmeluota, gal faktai kiek isteriskai pateikti ir tiek.
Jei kam neidomu - nekaitykit, ca daug sudejau. Tiesiog manau, kad tai PIRMA BAISI KVAILA VISKA GRIAUNANT FINANSINE AFERA LIETUVOJE. Viskas,kas buvo iki siol, yra tik smulkmenos. Sita istorija yra musu salies pabagios pradzia.
http://www.lrytas.lt/-13220417201321577 ... C4%97s.htm
Nezinau ar ta paklodine nuoroda atsidarys? Nemoku sutrumpint nuorodu.
Todel idesiu keleta istrauku. Sraipsni parase Aleksandras ZIbas.
Beje, valdzia vis mekeno,kad nori apsaugot darbo liaudies indelius, bet pasirode,kad ju ten yra tik 100 tukstanciu! Ir del tu buvo nacionalizuotas bankas,kuriame sukasi 4 milijardai???
Citata: Keista yra tai, kad nors nuo nacionalizacijos jau praėjo savaitė, valdžia dar taip ir nesurado vieno pagrindinio ir labai stipraus argumento, kodėl banką reikėjo nacionalizuoti, o kartu nusavinti ir daugybės įmonių ir žmonių lėšas (viršijančias 100 tūkst. eurų).
Citata: Banko nacionalizavimas - nekasdienis reiškinys. Kodėl valdžia iš pradžių kalbėjusi apie milijardą kažkur išgaravusių vertybinių popierių, vėliau šį argumentą pamiršo, ir ėmė kalbėti apie iš banko ėmusius bėgti pinigus, dėl ko bankas neva ir buvo nusavintas?
Dabar jau kalbama tik apie rizikingą kapitalo valdymą, kuriuo galima apkaltinti be išimties visus Lietuvos bankus, ir ne tik Lietuvos, beje.
O gal tokio argumento tiesiog nėra ir negali būti, todėl tiek daug dėmesio ir skiriama viešiesiems ryšiams bei kalboms apie bankininkų turto ir pačių bankininkų areštus?
Citata: Gal nei Lietuvos bankas, nei finansų ministrė dorai nė patys nesupranta, kodėl jie nacionalizavo „Snorą“? Ar gali taip būti? Kas lėmė keistą, pasaulyje negirdėtą nacionalizavimo variantą, kai valdžia perėmė atsiskaitymų sutrikimų neturėjusį banką?
Kodėl po nacionalizacijos bankas iškart buvo uždarytas (tai iš esmės reiškia banko subankrotinimą, nes nė vienas bankas po sustabdymo nebeatsidaro)? Juk pasikeitė tik savininkas. Juo tapo valstybė, kuri pastarąjį pusmetį nuolat inspektavo „Snorą“ ir galėjo žinoti kiekvieno lito šiame banke judėjimą. Taigi, įsiveržti į banką tik tam, kad sužinotum, kas jame darosi, kaip dabar valdžia aiškina, nebuvo jokio reikalo.
Tai, kaip vyko „Snoro“ veiklos sustabdymas ir nacionalizavimas bei neįtikėtinai operatyvus vieno profesionaliausių ir labiausiai patyrusių pasaulyje finansinių ir informacinių tyrimų specialisto Simono Freakley atsiradimas Lietuvoje, labai panašu į iš anksto suplanuotą - ir galimai ne Lietuvos institucijų - operaciją.
Ar gali būti, kad „Snoro“ nacionalizacija - ne Lietuvos valdžios, o užsienyje suplanuota operacija, kurioje Lietuvos bankas, Vitas Vasiliauskas ir visa Vyriausybė atliko tik marionečių vaidmenį?
Toks klausimas kvepia pigia sąmokslo teorija, ir vis dėlto, kai Lietuvoje likus kelioms valandoms iki operacijos pradžios pasirodo tokio rango ir tokios algos prašantis veikėjas kaip S.Freakley, kuris imasi banko su milijardais indėlių uždarymo operacijos, ši teorija turi būti bent jau apsvarstyta.
Citata: Kas leidžia manyti, kad Lietuvos valdžia „Snoro“ istorijoje atliko tik marionetės vaidmenį?
1. Lietuvos banko ir Vyriausybės atstovų argumentai ir aiškinimai apie banko „Snoras“ veiklos sustabdymą - prieštaringi, neprofesionalūs ir neįtikinami. Be to, jie verčia abejoti visos Lietuvos bankų sistemos patikimumu.
2. Mat ne tik bankas „Snoras“ Lietuvoje gali būti kaltinamas prastu rizikos valdymu, nepakankamu atidėjinių „blogoms paskoloms“ sudarymu ar pastatų bei brangių automobilių pirkimu.
3. S.Freakley ir dar apie 20 žmonių grupės atsiradimas Lietuvoje tą pačią dieną, kuomet neva buvo nuspręsta sustabdyti banko „Snoras“ veiklą - neįmanomas sutapimas. Tokie darbai ir sutartys, įskaitant atlygį, su tokio aukšto lygio ir JAV administracijai artimu bei puikiai vertinamu finansininku, paprastai turi būti derinami ir planuojami iš anksto - bent prieš kelis mėnesius.
Todėl, kad paskirtasis banko „Snoras“ administratorius S.Freakley yra buvęs JAV finansinių ir informacinių tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Kroll“, kuri priklauso „Altegrity“ įmonių grupei, vykdančiai JAV federalinės valdžios institucijų, taip pat galimai ir slaptųjų tarnybų užsakymus, vadovas.
4. Kitas keistas sutapimas - neįtikėtinai greitas įstatymų ir jų pakeitimo paketo, susijusio su banko „Snoras“ nacionalizavimu ir skaidymu parengimas.
5. Valstybės institucijų atstovų teiginys, kad banko veiklos ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymas priklausys nuo banko turto vertės nustatymo šią savaitę - neįtikinamas.
Išsamus banko turto vertinimas - ilgas ir sudėtingas procesas, nes be vertybinių popierių reikia įvertinti tūkstančiams klientų išduotų paskolų grąžinimą užtikrinančio įkeisto turto vertę, šių klientų pajamas ir mokumo perspektyvas ateityje. Geriausiu atveju toks vertinimas užtruktų kelis mėnesius.
6. Šie faktai ir abejonės leidžia kelti hipotezę, kad banko „Snoras“ veiklos sustabdymą lėmė kitų NATO valstybių specialiųjų tarnybų ar kitų institucijų atliekami tyrimai ar veiksmai, o ne paties banko veiklos trūkumai, nors tokių galimai taip pat yra.
7. Galbūt tokius kitų valstybių institucijų veiksmus lėmė banko „Snoras“ dalyvavimas pervedant Irano subjektų pinigus ar vieno iš akcininkų ketinimai investuoti į svarbias ir jautrias NATO valstybėms sritis ar įmones.
Tačiau tai nėra pakankamas pagrindas priversti stabdyti veikiantį banką suverenioje valstybėje, pridaryti nuostolių tūkstančiams banko klientų ir, matyt, visiems mokesčių mokėtojams Lietuvoje, sukelti grėsmę šalies finansų sistemai ir visai ekonomikai.
8. Karštligiška banko veiklos trūkumų paieška, kurią demonstruoja finansų ministrė I.Šimonytė ir centrinio banko vadovas V.Vasiliauskas, yra stulbinanti. Taip pat galima rimtai įtarti, kad slapta valdžios ir teisėsaugos informacija apie tai, jog ruošiamasi nacionalizuoti „Snorą“, dienraščiui „Lietuvos rytas“ lapkričio 14-osios vėlų vakarą buvo nutekinta specialiai. Natūralu, kad po to iš „Snoro“ ims plaukti panikos apimtų klientų pinigai. Taip buvo sukurta dingstis stabdyti banko veiklą lapkričio 16 dieną.
9. Banko vadovų ar akcininkų pirkinių vaizdų rodymas visuomenei tėra dūmų uždanga, už kurios vykdoma tikroji operacija.
Jeigu toks įvykių aiškinimas ir hipotezė yra pagrįsti, mokesčių mokėtojai per dabar jau valstybinį banką finansuoja užsienio šalių specialiųjų tarnybų ar kitų institucijų vykdomą ar užsakytą operaciją, nes banko administratoriui mokamas didžiulis, beveik 0,5 mln. litų siekiantis atlygis.
10. Manyti, kad operacija sugalvota ne Lietuvoje verčia ir tai, kad jokia sveiko proto nepraradusi Vyriausybė nesiryžtų tokio masto operacijai, nes „Snoro“ nusavinimas ir jo veiklos sustabdymas jau dabar daro milžinišką žalą valstybei.
Didžiausia žala valstybei yra tai, kad tūkstančiai banko klientų - gyventojų ir įmonių - patiria finansinius nuostolius ir nepatogumus, o kai kurios įmonės dėl banko „Snoras“ veiklos sustabdymo neišvengiamai bankrutuos. Lietuvos verslas dėl banko nacionalizavimo gali prarasti mažiausiai 2,5 mlrd. litų - fantastiška suma Lietuvos ekonomikai.
Be to, visa tai sumažins investicinius, vartojimo ir ekonomikos plėtros procesus, sumažės pasitikėjimas bankų sistema ir pačia valstybe.
11. Dėl šio banko veiklos sustabdymo visi mokesčių mokėtojai kartu gali patirti nuo kelių šimtų milijonų iki kelių milijardų litų laikinų ar ilgalaikių nuostolių, atitinkamai gali pablogėti valstybės skolos ir biudžeto deficito rodikliai šiemet ir kitais metais, o Vyriausybei gali pabrangti skolinimasis finansų rinkose.
12. Užsienio valstybių akyse Lietuva ir jos Vyriausybė, Seimas bei Lietuvos bankas gali būti imtos vertinti kaip marionetės, kurios leidžiasi manipuliuojamos kitų šalių specialiųjų tarnybų ar panašių institucijų.
Minėti 12 punktų rodo, kad tai, kas padaryta, - pernelyg didelė kaina, kad nebūtų reikalaujama išsiaiškinti, ar Lietuvoje nevykdoma kitų valstybių specialiųjų tarnybų ar panašių institucijų operacija ir kokie yra tikrieji šios galimos operacijos užsakovai ir tikslai.
Citata: Tam, kad būtų išsklaidytos visos šios abejonės ir paneigta čia keliama hipotezė, būtina gauti atsakymus į šiuos klausimus:
1. Kas iš Lietuvos valdžios atstovų asmeniškai, kada ir kodėl priėmė sprendimą pradėti derybas su S.Freakley ar jo atstovais dėl banko „Snoras“ administravimo?
2. Ar kitos valstybės savo iniciatyva nesiūlė šio asmens paslaugų Lietuvos institucijoms?
3. Ar, be S.Freakley, buvo svarstomos kitos kandidatūros į „Snoro“ laikinuosius administratorius?
4. Kada ir kas asmeniškai pradėjo planuoti ir rengti įstatymų paketą, susijusį su banko „Snoras“ nacionalizavimu ir jo skaidymu į du bankus?
5. Kur yra oficiali ataskaita dabar jau valstybinio komercinio banko „Snoras“ inspekcijos, kurią Lietuvos bankas neva vykdė iki 2011 metų lapkričio 11 dienos ir kurios metu neva buvo nustatytas daugiau kaip milijardas litų vertės vertybinių popierių trūkumas banko „Snoras“ balanse? Kur yra buvusių „Snoro“ banko vadovų atsiliepimas į inspekcijos ataskaitą? Ar valdžia nemano, kad būtų tikslinga tai paskelbti viešai?
6. Ar valstybės institucijos atlieka tyrimą dėl galimo specialaus informacijos „nutekinimo“ žiniasklaidai apie planus stabdyti banko „Snoras“ veiklą ir jį nacionalizuoti? Jeigu taip, kada visuomenei bus pateiktos šio tyrimo išvados? Jeigu toks tyrimas neatliekamas - kodėl to nedaroma?
7. Kadangi S.Freakley šiuo metu yra Lietuvoje, kuri moka jam fantastišką algą, ar Lietuvos bankas, Vyriausybė, Prezidentūra arba Seimas negalėtų jam užsakyti ir visos Lietuvos bankų sistemos būklės atidėjinių „blogoms paskoloms“ pakankamumo ir Skandinavijos bankų vaidmens, sukeliant 2009 metų ekonominę krizę Lietuvoje bei nekilnojamojo turto kainų nuosmukį, lėmusį „blogų paskolų“ didėjimą visoje bankų sistemoje, taip pat ir banke „Snoras“, vertinimą?
Toks išsamus tyrimas padėtų išsklaidyti įspūdį apie dvigubų standartų taikymą komerciniams bankams Lietuvoje.
Tas indėlių iki 100 tūkst. draudimas, mano žiniomis, yra Europinio lygio reikalavimas, sunku būtų tai pavadinti piaru. O dėl kreditorių gelbėjimo mokesčių mokėtojų pinigais - paskutinėmis dienomis istorijos nesekiau, negi vyriausybė pakeitė planus? Bankroto laiko parinkimas, sutinku, gali būti įtakotas visokiausių interesų, kaip Lietuvoje, deja, dažnai ir būna. Gi, sklinda gandai, kad apie banko nemokumą tam tikruose sluoksniuose žinota jau kuris laikas.
