KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Kaip prisitaikote prie vietinių papročių? O gal švenčiate tik lietuviškas šventes?
kregzdutenr1
Posts: 446
Joined: 2010-10-28, 16:45
Location: Netoli Utrechto

Re: KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Post by kregzdutenr1 »

Bela wrote:Ar jaučiate, kad po truputį šąla oras ir ateina žiema?? O ar jau ruošiatės artėjančioms KŪČIOMS, KALĖDOMS ir NAUJIESIEMS?

Manau, kai užgriūva dovanų pirkimo maratonas ir ima tuštėti piniginės, visi pajunta, kad artėja šventės :)

Taigi klausiu:

A) Kokias dovanas dovanojate artimiesiems per šias šventes?
B) kokių dovanų patys esate gavę?
C) Kokios dovanos, Jūsų nuomone, yra tinkamos dovanoti per šias šventes?
Kazkada buvo klausimas kokias dovanas gaunate Kaledu proga buvau net pamirsusi ,bet pasirodo kad ir sunkmetis vistiek gavau vvvCadeaubon darbe is klijentu ir Kaledine puokste labai grazia,vyriskas kolektyvas bet zino ka isrinkti.Labai patenkinta tai ir kvepalu jau isigijau Lacoste Pour femme 90ml. :)ICI Paris XL yra siuo metu nuolaidu ,bet as ir taip turejau 20%nuolaida . :)

Andrius
Site Admin
Posts: 608
Joined: 2010-09-3, 08:17
Location: Arnhem
Contact:

Re: KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Post by Andrius »

Pernai iš darbovietės gavau knygą iš BBC knygų serijos apie gamtą :)

ragana
Posts: 56
Joined: 2010-11-29, 21:06

Re: KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Post by ragana »

siais metais visdelto per kaledas i kaledu cirka eisiu,tikiuos kad nenuvils,ieskojau ko nors ydomaus per kaledas nuveikti ir nieko nesuradau
gal jus kokiu nors ydomiu ydeju turit ir pasidalinsit su manim

User avatar
Greta
Posts: 3149
Joined: 2010-11-4, 22:11

Re: KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Post by Greta »

Sveikinu visus forumiecius su Sv.Kaledomis!

Tegul jusu sirdyse buna kuo daugiau gerio ir meiles ir kuo maziau pykcio ir nevilties. Linkiu, kad likimas jums duotu daug galimybiu, o jus moketumet jas isnaudot.
Bukite laimingi!
Image

kregzdutenr1
Posts: 446
Joined: 2010-10-28, 16:45
Location: Netoli Utrechto

Re: KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Post by kregzdutenr1 »

ragana wrote:siais metais visdelto per kaledas i kaledu cirka eisiu,tikiuos kad nenuvils,ieskojau ko nors ydomaus per kaledas nuveikti ir nieko nesuradau
gal jus kokiu nors ydomiu ydeju turit ir pasidalinsit su manim
cirkas ?Labai gera ideja ;) Tik man truputi brangios kainos atrodo pvz.Ziemos cirkas Utrechte.Gal kas buvote ?Ir tos sedimos vietos kur pigiau ar tiktu vaikui?As pati jau labai seniai esu buvusi cirke vaikysteje Lietuvoje,tad net neisivaizduoju kokia rekcija mano vaiko butu?Ir kokioje vietoje butu nebrangu ir patogu ziureti?As irgi svarstau :?: kol apsispresiu tai tikriausiai ir bilietu nebus :oops:

ragana
Posts: 56
Joined: 2010-11-29, 21:06

Re: KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Post by ragana »

sutinku kad nepigu ,per kaledas rotterdame 28 eurai kainuoja vienam zmogui
vietos visos geros ir nebutina lozej pirkti o kadangi arena apvali tai viskas ir matosi
pries kelis metus buvau ciuozimo spektaklyje kazkaip (hollyday one ijse)kazkaip taip :oops: utrekte tikrai rekomenduoju ir su vaikais bet kokio amziaus tinka
tradicija tokia mano seimoje kad 25 gruodzio kazkur reikia nueiti

ragana
Posts: 56
Joined: 2010-11-29, 21:06

Re: KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Post by ragana »

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=40035863


© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)
Šįvakar danguje pasirodžiusi pirmoji Kalėdų žvaigždė simboliškai sujungs po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Mūsų tauta, išlaikiusi archajiškas Kūčių tradicijas, Europoje unikali šios šventės sureikšminimu. Vieninteliai lietuviai tiki, kad vanduo šulinyje vidurnaktį tampa vynu, niekur kitur nėra kūčiukų.
Kūčios yra pasirengimo Kalėdoms, šeimos santarvės diena, reiškianti savotišką išsivadavimą iš tamsiojo meto. Gruodžio 22-ąją šiaurės ašigalis labiausiai nukrypsta nuo saulės, todėl kelias dienas tęsiasi trumpiausias šviesus paros metas.

Nuo Kalėdų – gruodžio 25-osios – saulė vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą, o dienos pradeda ilgėti.

Iki Kūčių būdavo stengiamasi grąžinti skolas, pabaigti svarbius darbus, užglaistyti visus per tuos metus kilusius nesutarimus. Kūčių dieną priimtina dirbti tik šventėms reikalingus ir kitus būtiniausius darbus (gaminti maistą, kūrenti pirtį, šerti gyvulius).

Nuo seno buvo draudžiama braukti linus, važiuoti į mišką, verpti (kitaip avys gali pasiligoti), malti, skaldyti malkas, kulti, nes triukšmą sukeliantys darbai kitą vasarą esą sukels audringus debesis su kruša.



Tačiau tą dieną būtina kruopščiai išvalyti namus, pervilkti patalynę, prieš vakarienę išsimaudyti ir persirengti švariais drabužiais. Pagal tradicines apeigas, pirmiausia nusirengusius iki juosmens vyrus prausdavo šeimininkės arba merginos, paskui prausėsi moterys.

Kalėdų išvakarėse, paskutinę advento dieną, buvo draudžiama valgyti, nebent ko nors sauso. Pasninkas negaliodavo tik vaikams, senoliams, nėščioms moterims ir pasiligojusiems žmonėms.

Soti Kūčių vakarienė, kurioje stengdavosi dalyvauti visi šeimos nariai, tradiciškai prasidėdavo įsižiebus Vakarinei žvaigždei, o jei dangų dengdavo debesys – šeimininkui pakvietus. Ši šventė vykdavo prie apeiginio stalo, ją lydėdavo apeigos, burtai ir aukos.

„Ne tiek svarbu būrimai ar kas yra ant stalo – svarbu, kad kaip galima susirinktų žmonės. Pavyzdžiui, danguje pasirodžiusi pirmoji Kalėdų žvaigždė lyg ir sujungia toli gyvenančius žmones. Tarkime, giminaičiai gyvena kur nors Airijoje, jie pamatę žvaigždę sėdasi prie stalo. Tai yra simbolinis susivienijimas Kūčių vakarą“, - teigia etnologė Gražina Kadžytė.

Vieninteliai tikime gyvuoju vandeniu

Pasak etnologo profesoriaus Liberto Klimkos, didžiausias Kalėdų stebuklas, kad vanduo šulinyje vidurnaktį tampa vynu. „Toks tikėjimas yra tik Lietuvoje. Tas vynas mūsų tautosakoje kažkada buvo gyvybės vandeniu, tik vėliau pavadintas „vynas žaliasai“. Niekur kitur Europoje tikėjimo gyvuoju vandeniu nėra“, - DELFI yra pasakojęs profesorius.


Libertas Klimka
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Tikėta, kad šuliniuose vanduo vynu pavirsta sekundei, o tokio vandens išgėręs žmogus tampa visažinis. Lietuvoje tikima, kad Kūčių naktį prabyla gyvuliai – jie išpranašauja ateitį. Panašus tikėjimas aptinkamas ir kitose Europos šalyse, tačiau Lietuvoje jis ypač ryškus. Visgi mūsų senoliai tikėjo, kad tyčinis gyvulių kalbos klausymasis ar vynu virtusio vandens gėrimas baigiasi mirtimi.
Be to, anot L. Klimkos, niekur kitur Europoje nėra kūčiukų. Jie Lietuvoje vadinti net 20 pavadinimų. Kažkada tai buvo apeiginė duonelė vėlėms pamaitinti. „Europa menkai Kūčias sureikšmina. Lietuvoje tai pati svarbiausia šeimos šventė. Kitur tai tik šventės išvakarės, o Lietuvoje visi papročiai, Kūčių valgiai – ikikrikščioniška tradicija“, - etnologas.

„Pas mus išlikęs archajiškas paprotys - avelių globa. Su avelėmis yra burtų, visos gruodžio mėnesio šventės atsižvelgia į aveles. Avelė – turbūt pirmas prijaukintas gyvulys, sakoma, kad jos buvo ir indoeuropiečių paplitimo po pasaulį priežastis – reikėjo ieškoti naujų ganyklų avims“, - kalbėjo L. Klimka.

Būtina paragauti visų patiekalų

Ruošiant stalą Kūčių vakarienei, ant jo plonu sluoksniu paskirstomas glėbelis smulkaus šieno (tai turi priminti, kad Jėzus gimė tvarte), o tuomet užtiesiama balta staltiesė. Stalą papuošdavo žvakėmis, eglių šakelėmis, kartais padėdavo nekultą rugių pėdą, pavoždavo po puodu akmenį. Kūčių stalui netinka jokios žydinčios gėlės.

Prie stalo kviesdavo ne tik visus šeimos narius, bet ir samdinius, kaimynystėje gyvenančius bešeimius, mat tai ne tiek vakarienė, kiek šeimos apeiga, sustiprinanti artimus ryšius. Jei tais metais kuris nors šeimos narys mirė arba dėl rimtų priežasčių negali dalyvauti vakarienėje, jam paliekama tuščia vieta, padedama lėkštė. Dalis maisto būdavo aukojama vėlėms ir dievams.

Seniau ant Kūčių stalo turėję būti 9 skirtingi patiekalai, kurie ženklino senovinę devyndienę Mėnulio kalendoriaus savaitę, vėliau pradėta gaminti 12 ar 13 patiekalų, simbolizuojančių mėnesius pagal Saulės ar Mėnulio kalendorių.

Ant Kūčių vakarienės stalo negali būti mėsiškų valgių, tik silkė, kūčiukai su aguonų pienu, kisielius, džiovintų vaisių sriuba (kompotas), barščiai su grybais, žieminių ir džiovintų daržovių mišrainė, grybai, virtos bulvės, rauginti kopūstai, duona. Beje, mėsa nuo Kūčių vakarienės stalo dingo dėl katalikybės įtakos, ilgainiui ją pakeitė žuvis, ypač – vaisingumo simbolis lydeka. Kaimuose net buvo juokaujama, jog kas Kūčių dieną nevalgo žuvies, tą kitais metais apsės utėlės.

Seniau pagrindinis Kūčių patiekalas buvo „kūčia“, verdama iš įvairių virtų grūdų (kviečių, miežių, avižų, žirnių, rugių, pupų), kartais pasaldinta medumi. Graikiškai toks patiekalas vadinamas „kukkia“ ir kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad būtent iš šito žodžio galėjo kilti Kūčių pavadinimas. Kitur tvirtinama, kad šis pavadinimas, taip pat reiškiantis grūdų košę, atėjo iš gudų kalbos.

Prisimenant Adomą bei Ievą ir pirmąją nuodėmę, kai kuriose Lietuvos vietose ant Kūčių stalo buvo dedami obuoliai. Tokiu atveju jų po kąsnį suvalgoma vakarienės pradžioje, iškart po kalėdaičių laužymo. Šiuos laužant, reikia stengtis atlaužti kuo didesnį gabalą arba apsaugoti savąjį kalėdaitį, kitaip ateinantys metai gali būti prasti.

Kitus Kūčių valgius galima valgyti kokia nori tvarka, tik būtina paragauti visų patiekalų, kitaip esą galima nesulaukti kitų Kūčių.
Tradicijų žinovai siūlo per Kūčias skanauti tokį maistą, kuris Lietuvoje buvo valgomas ir seniau, o jūros gėrybes, šviežius vaisius ir daržoves, ypač egzotiškus, atgabentus iš kitų kraštų, pamiršti. Alkoholį raginama pakeisti vandeniu, namine gira, sultimis.

Pavalgius nueiti nuo stalo neskubama, mat kas pirmas atsikels kam nors nebaigus valgyti, esą pirmas ir mirs. Dar sėdėdami prie stalo lietuviai mėgdavo burtis.



© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Kalėdą pakeitė Kalėdų Senis
Ne tik Kalėdų Senis ir dovanos, bet ir blizgančiais žaisliukais apkarstyta eglutė Lietuvoje net XX amžiaus pradžioje buvo gana neįprastas dalykas. Seniau lietuvių Kalėdų Senis, dar vadinamas Kalėda, namus lankydavo tarpušvenčiu iki Naujųjų metų. Jis vaizduodavo sudievintą prosenį ar žynį kalėdotoją, kuris sveikinimais bei giesmėmis užkalbinėjo būsimą derlių, aukojo namų dievams.

Tačiau jau tuomet vaikai dovanas turėdavo „užsidirbti“ ar eilėraščiu, ar daina, ar šokiu. Po dovanų dalybų suaugusieji būtinai važiuodavo į Piemenėlių (ar Bernelių) mišias.

Seniau eglės šakomis būdavo puošiamos namų durys iš lauko pusės. Saulei grįžtant eglei, kuri simbolizuoja žalią vasarą, buvo priskiriama magiška galia. Riešutai, kuriais mėgdavo puošti šias šakas, reiškė vaisingumą, gausesnį derlių.

Andrius
Site Admin
Posts: 608
Joined: 2010-09-3, 08:17
Location: Arnhem
Contact:

Re: KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Post by Andrius »

Visus su šventėmis! ;)

111
Posts: 179
Joined: 2010-11-17, 11:09

Re: KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Post by 111 »

As irgi visusu sveikinu su sventemis :)

Mes siais metais su laptopu ant stalo sventem , pasidarem per skype video conf. ir bent jau tokiu budu pasijutom arciau savo seimynos :)

User avatar
Greta
Posts: 3149
Joined: 2010-11-4, 22:11

Re: KŪČIOS, KALĖDOS, NAUJI METAI

Post by Greta »

Mums siemet Kaledos neidomios, nes niekur neisvaziavom. Kur cia nuvaziuosi, kai tokie orai/keliai. Olandijoje Kaledos visada nykios, katalikybe cia ne aukstumoje, taigi mazai papuosimu, mazai sventines nuotaikos, jokiu pramogu. Na dovaneles zmones perka, kad ir visoki kica, nes nupirkt nera ko, kai kas ir eglutes puosia. Darbdaviai dovanoja sventinius paketus, bet juose vien absurdas: kazkokios serveteles, sausainiai, prieskoniai, dar koks nors virtuvinis indas/prietaisas. Net neispakavus galima mest i konteineri.
Dauguma miestu miesteliu net dideles miesto egles neturi.

Taigi visada vaziuodavom pries Kaledas i Vokietija, kur tikrai gali pajust Kaledu dvasia, linksmybes, grozi. Vokieciai irgi neikrite i katalikybe, bet jie moka padaryt zmonems svente ir galu gale juk tai geras pinigu pumpavimas is zmoniu. :) Anksciau visa gruodi is Olandijos i Vokietija vaziuodavo organizuotos grupes, taigi galima buvo nuvykt ir su tokiu autobusu 1-3 dienoms. Bet siemet ir to nebeliko... Keisti tie olandai - savo namuose nesugeba pasistatyt kaime egles, prie egles atvaryt Seni salti su garmoska, pristatyt karuseliu, kiosku su desrelem - del to reikia vaziuot i Vokietija. :mrgreen:
Vokietijoje per kaledas buvau daugelyje miestu ir visur viskas taip grazu, kad atrodo jog i pasaka patekai. O ir pardese visko pilna, nezinai ka griebt - visko norisi. Na Vokietijoje visada visko pilna, pasirinkimas tikrai geras, bet per sventes - dvigubas.

Post Reply